Jaunieji miško bičiuliai stovyklavo Šimonių girioje

Birželio 11-12 dienomis vyko rajoninė Jaunųjų miško bičiulių stovykla Šimonių girios aikštelėje prie pažintinio tako. Oras pasitaikė puikus. Visi statė palapines, kūrėsi stovyklavietes.

Net mašalai nepuolė iš karto - palaukė vakaro. Šiais metais dalyvių suvažiavo kur kas mažiau nei pernai – tik iš 7 būrelių. Užtat skapiškėnų buvo bene gausiausias būrys – 15. Juos lydėjo JMB būrelio „Gamtos žvalgai“ vadovė mokytoja N. Greibuvienė. Po lengvų priešpiečių stovyklautojai rašė elgesio miške taisykles, dalyvavo žaidime „Taip ir Ne“, kurį vedė miškininkas V. Stapulionis. Aktyviausi jaunieji miško bičiuliai gavo pažymėjimus. Mūsų mokyklai atstovavo Evaldas ir Aistė. Miško bičiulius aplankė Kupiškio televizija, Švietimo skyriaus specialistai.

Netrukus didelis būrys miško mylėtojų išėjo į dienos žygį po Šimonių girią. Nepaprastai įdomią edukacinę pamoką vedė Šimonių girininkijos eigulys E. Šukys. Jis rodė mums mažai matytus vaistingus ir net nuodingus augalus, skirtingas pušis, supažindino su skruzdžių liūtu, rodė jo išraustas piltuvėlio formos duobutes, pasakojo, kaip skruzdės augina ir „gano“ amarus dėl jų išskiriamo saldaus skysčio. Svarbiausias atradimas visiems buvo gana retai pasitaikančios žemyninės smėlio kopos, atsiradusios slenkant ledynams, ir vitaminų saugykla – jauni pušų ir eglių spygliukai šakų viršūnėlėse. Vaikai juos ragavo, stebėjosi jų švelniai rūgščiu skoniu, o praalkę ir patys užkandžiavo šiuo skanėstu.

Kai jau buvo nueita nemažai kilometrų, paaiškėjo, kad dar tiek pat reikės nukulniuoti mišku net į Anykščių rajoną, jei norėsime pamatyti dvejų šimtų metų senumo pušį. Šis įspūdingas medis nuvirto prieš dvejus metus. Pasak E. Šukio, ant šios pušies caro įsakymu buvo kariami 1863-ųjų metų sukilėliai. Kamiene matyti rėžiai, likę renkant sakus. Miškininkas dar pasiūlė mokiniams ir mokytojams įsitikinti, kad dūlančiame kamiene gyvenančios skruzdės kvepia citrina.

Atsigaivinę nedideliame ežerėlyje, patraukėme stovyklos pusėn. Kelias buvo sunkus ir varginantis, kai kurių teko laukti, padėti žengti per šakų valksnas. Jau visai leidžiantis saulei, pasiekėme palapinių miestelį. Išvargusių ir alkanų žygeivių laukė paruošta skani makaronų košė su mėsos konservais, kepamos lauže dešrelės su duonute, daržovių mišrainė ir arbata.

Pailsinę nuvargusias kojas skubėjome prie laužo, žiūrėjome ir patys rodėme programėlę, pasakojome dienos įspūdžius. Daugelis iki paryčių vakarojo prie laužo, gindamiesi nuo įkyrių mašalų debesies.

Antra diena prasidėjo pusryčiais su kakava, maudynėmis bei estafečių rungtimis. Džiugu, kad Skapiškio komanda puikiai pasirodė ir užėmė pirmąją vietą. Nors svilino vasariška kaitra, dar vyko netradicinio miško tinklinio su dviem didžiuliais kamuoliais varžybos. Šįkart buvo sudarytos šešios mišrios komandos iš visų būrelių. Nugalėjo Evaldo komanda, nedaug nuo jos atsiliko Vilmos ir Indrės komandos.

Po kupinų veiklos dienų atėjo metas stovyklos uždarymui. Buvo paskelbti nugalėtojai, padėkota dalyviams už aktyvų dalyvavimą. Ypač malonu buvo iš stovyklos vadovės išgirsti gražius žodžius ir pagyrimą Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniams už draugiškumą, supratingumą ir pagalbą.

Gerų, smagių, saugių atostogų!