Ketvirtokų šventė

Paskutinį gegužės antradienį salėje susirinko pradinukai, tėveliai, mokytojai. Ketvirtokai visus pakvietė į savo šventę. Atsisveikinimo su vaikyste šventę ketvirtokai pradėjo prisimindami nuostabų vaikystės laikotarpį.

Vaikystė – tai žaidimai su draugais, iškritęs dantukas, suplėšytos kelnės. žalias pasakų namelis ir, žinoma – dienelės mokykloje. Nuoširdūs padėkos žodžiai tėveliams ir mokytojoms, jausmingos dainos, kurias išmokė muzikos mokytoja Vilma, skambėjo salėje. Vaikai dėkojo visiems, kurių rūpestis ir globa lydėjo ketverius metus. Linksma dainele ketvirtokus pasveikino trečiokai ir įteikė kiekvienam po mažą dovanėlę.

Direktorės pavaduotoja sveikino ketvirtokus ir įteikė pradinio išsilavinimo pažymėjimus, kaip pirmą svarbų mokslo pasiekimų dokumentą. Būsimuosius penktokus sveikino ir mokyklos bibliotekininkė. Ji pasidžiaugė , kad vaikai skaito knygas. Įteikė dovanėles Orintai ir Gabrielei, kurios perskaitė daugiausia knygelių.

Skriskit, mielieji, pakilę iš Vaikystės medžio, į gyvenimo tolumas ir mokslo aukštumas…Skriskite… Pradinėje Jūs jau supratote, kad kiekvienas privalote užaugti Žmogumi. Tad aukite – dalindamiesi savo širdelių šiluma, meile ir gerumu.

Visa ko pradžia yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.
J. Marcinkevičius

Ačiū, kad esame! Šiltos, šviesios ir įspūdingos vasaros visiems!

Ketvirtos klasės mokytoja G. Sriubiškienė